Ankstų pirmadienio rytą Vilniaus m. savivaldybės atstovai, pasitelkdami gausias policijos pajėgas pradėjo Gariūnų verslo ir kultūros parko turto griovimą. Sunkioji technika griauna pagrindinį įėjimą į Gariūnus, naikina šaligatvius, statinius, kurie nuosavybės teise priklauso Gariūnams. Prekeiviai, smulkiojo verslo atstovai, Gariūnų administracija – niekas negauna atsakymų, kokiu teisiniu pagrindu vykdomas svetimo turto naikinimas. Nei Vilniaus m. savivaldybės, nei policijos atstovai nepateikia jokio juridinio dokumento, suteikiančio teisę naikinti svetimą turtą. Kaip prekybininkams patekti į savo darbo vietas, o ką daryti, jei jos apskritai sunaikintos neteisėtais savivaldybės veiksmais? Kokioje valstybėje mes gyvename? Ar teisinis pagrindas nebėra privalomas, norint sugriauti kito asmens nuosavybę? Vyriausybė dar 2005 m. patvirtino Gariūnus kaip vyriausybinės svarbos projektu, numatant, kad Gariūnai į parko infrastruktūros plėtrą, ūkininkų turgaus, prekybos ir paslaugų centro, sandėliavimo patalpų, amatininkų ir liaudies meistrų zonos įkūrimą bei kitus infrastruktūros objektus įsipareigos investuoti iki 50 mln. litų. Pažymėtina, kad kaip ir patvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, reali investicijų suma buvo viršyta bent 5 kartus. Vyriausybė patvirtino, kad Gariūnai įgyvendino, ką įsipareigojo projekte: pastatė statinius, įrengė infrastruktūrą (šaligatvius, komunikacijas, gatves), sukūrė tūkstančius darbo vietų smulkiajam verslui. Tačiau šioje vietoje ir prasideda didžiausias teisinis nihilizmas, nes padarius milijonines investicijas, sukūrus didžiausią smulkiojo verslo struktūrą Lietuvoje, Gariūnams pareiškiama, kad žemė, ant kurios visos šios Vyriausybės patvirtintos investicijos padarytos, Gariūnams nepriklauso, kad nuomos sutartys nebus pratęstos. Savivaldybė apeliuoja teismo nutartimis, tačiau šiose nutartyse teismas nepasisakė dėl pastatų ant šios žemės likimo, nepasakė, ar juos galima griauti, o jeigu griauti, tai koks turėtų būti kompensacinis mechanizmas. Kas atlygins Gariūnams patiriamus turto naikinimo nuostolius, kas kompensuos smulkiajam verslui už darbo vietų praradimą? Ar taip projektus įgyvendina teisinė valstybė? Brutaliais, grobikiškais metodais? Kas apgins piliečių interesus? Ar valstybė neturi intereso apsaugoti ir ginti smulkųjį verslą, sukuriantį tūkstančius darbo vietų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą